Kas yra nerimas?

 Nerimas yra emocija arba psichologinė ir fiziologinė būsena, kuri pasižymi ateities grėsmės numatymu ir kūno įtampa. Su nerimu glaudžiai susijusi emocija yra baimė, kuri pasireiškia jau susidūrus su tuo, kas suvokiama kaip grėsminga. Abiejais atvejais aktyvuojasi „kovok arba bėk“ simpatinė nervų sistema, kuri mūsų kūnus ir protus paruošia arba išvengti, arba susidoroti su pavojumi. Pavyzdžiui, įsitempia raumenys, išsiplečia vyzdžiai, smarkiau plaka širdis, tampame budresni, labiau susikoncentravę į grėsmės signalus, kyla noras pabėgti, sustingti arba kovoti.

Nerimas yra natūrali būsena, kurią dažniau ar rečiau patiriame kiekvienas. Ir tai nenuostabu – nerimas gali padėti apsisaugoti nuo pavojaus. Priešistorėje tai dažnai apsaugodavo nuo pražūtingų grėsmių, todėl evoliucijos procese nerimas buvo tobulinamas ir išsaugomas. Ši nerimo apsauginė funkcija kai kuriais atvejais aktuali ir šiuolaikiniame pasaulyje. Visgi šiandien pavojų gyvybei yra žymiai mažiau ir nerimas dažnai gali būti susijęs su mažesnę grėsmę keliančiomis situacijomis.

Labai dažnas, stiprus, neadekvačiose situacijose pasikartojantis nerimas, bei pastangos jo išvengti, gali kelti sunkumus santykiuose, darbe, moksluose, kitose veiklose, reikšmingai apriboti gyvenimą ir mažinti galimybes užsiimti tuo kas svarbu ar tiesiog malonu. Tokiu atveju, ir jei problemos tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, kvalifikuotas medicinos gydytojas pagal papildomus kriterijus gali diagnozuoti nerimo sutrikimą, Tai nėra reta – per gyvenimą maždaug trečdalis žmonių patiria bent vieną nerimo sutrikimo epizodą, tai yra dažniausi psichikos ir elgesio sutrikimai.

Kokie sunkumai kyla dėl nerimo ir kaip jie sprendžiami?

Galima paminėti kelis su nerimu susijusius sunkumus, kurie dažnai gali atitikti tam tikrų nerimo sutrikimų kriterijus, ir dėl kurių dažnai kreipiasi klientai:

Fobijos – tai stipri, nevaldoma baimė ir vengimas konkrečių objektų ar situacijų, kurios paprastai daugelio nelaikomos grėsmingomis. Tai gali būti baimė konkrečios gyvūnų kategorijos (pvz. katės, drugeliai, vorai), situacijos (pvz. skraidymas, uždaros patalpos), medicininės procedūros (pvz. kraujo paėmimas), natūralių fenomenų (pvz. vanduo, aukštis, ugnis), ir įvairių kitų stimulų.

Socialinis nerimas – tai nerimas atsirandantis socialinėse situacijose, dažniausiai dėl galimo negatyvaus įvertinimo, kritikos, ir numanomų to pasekmių. Socialinis nerimas gali būti bendras, susijęs su įvairiomis situacijomis, arba ganėtinai specifinis, pavyzdžiui susijęs su viešu kalbėjimu.

Panikos priepuoliai – intensyvaus nerimo epizodai, kurių metu kyla katastrofinės fizinių pojūčių interpretacijos. Pavyzdžiui, pagreitėjęs širdies ritmas ir spaudimo pojūtis krūtinėje interpretuojamas kaip širdies smūgis, arba nerealumo jausmas ir besiliejantis vaizdas akyse kelia mintis, kad „išprotėsiu, prarasiu kontrolę“. Abiejais atvejais žmogus fiziškai yra sveikas, iš tiesų patiriami stipraus nerimo sukelti fiziniai pojūčiai. Taip pat gali atsirasti nerimas, kad panikos priepuoliai pasikartos, tai dažnai skatina vengti įvairių situacijų, kuriose manoma gali kilti panikos priepuoliai, bijoma to pasekmių.

Generalizuotas nerimas – tai pastovi įtampa ir nerimavimas dėl įvairių dalykų. Dažnai būna permąstomi galimi grėsmingi ateities scenarijai, tokiu būdu stengiantis pasiruošti ar apsisaugoti nuo jų. Dažnai objektyviai pačios situacijos nėra labai grėsmingos, o sukurti scenarijai turi mažą tikimybę arba katastrofines pasekmes. Kartais toks nerimavimas ir įtampa gali jaustis kaip nekontroliuojami, užimti daug dienos laiko ir reikalauti daug dėmesio, psichologinių resursų, kelti kūno skausmus dėl pastovios raumenų įtampos.

Čia paminėti sunkumai nėra vieninteliai, pavyzdžiui, nerimas gali kilti ir dėl sveikatos, atsiskyrimo nuo saugumą teikiančio žmogaus, ir kitų veiksnių.

Visi šie su nerimu susiję sunkumai gali būti sprendžiami psichologiniu konsultavimu ar psichoterapija. Esant poreikiui, klientui sutikus, bei medicinos gydytojui diagnozavus konkretų nerimo sutrikimą, gali būti pasitelkiami ir vaistai, dažnu atveju antidepresantai.

Psichoterapijos mokyklų ir metodų yra įvairių, tačiau daugiausia mokslinių tyrimų atlikta nagrinėjant kognityvinės elgesio terapijos (KET) efektyvumą. Šie tyrimai rodo, jog KET yra efektyvi psichoterapija gydant nerimo sutrikimus. Ši psichoterapijos rūšis yra orientuota į problemą palaikančių veiksnių keitimą, lavinami įgūdžiai kuriuos galima naudoti ir pasibaigus psichoterapijai. Lyginant su daugeliu kitų psichoterapijos rūšių orientuojamasi į mažesnį sesijų skaičių, tačiau terapinis efektas dažnai yra ilgalaikis.

Sekančiame šios trijų straipsnių ciklo dalyje susipažinsime su tuo, kaip KET yra suprantami nerimo sutrikimai, o dar vėliau – kaip KET gali padėti.