Kaip KET suprantamas nerimas?

Remiantis kognityviniu nerimo modeliu nerimas yra susijęs su perdėtu grėsmės suvokimu ir nuvertinimu savo galimybių su grėsme susitvarkyti. Kitaip tariant, nerimas kyla kai objektas ar situacija yra suvokiami kaip pavojingi, o patiriantis nerimą žmogus mano, kad su tuo pavojumi negalės susitvarkyti. Taigi, esant perdėtam nerimui dažnai būna pervertinama grėsmės tikimybė, bei pačios pasekmės, ir/arba nuvertinama kiek žmogus gali spręsti problemas, išbūti sudėtingoje situacijoje.

Panagrinėkime ką tik išlaikiusio teises žmogaus vairavimo nerimo pavyzdį. Suvokiama grėsmė gali būti susijusi su klaidos padarymu: patekti į avariją, nerasti tinkamos vietos parkuotis, pasimesti, padaryti manevrą, kuris kitiems pasirodytų kvailas. Negalima sakyti, kad šios baimės nėra visiškai nepagrįstos, neįmanomos, tačiau dažnai pervertinama tokių įvykių tikimybė ir pats pavojus, pasekmės.

Naujas vairuotojas taip pat gali nepasitikėti savo vairavimo gebėjimais, nes dar neturi daug patirties, pirmose pamokose padarė klaidų, iki šiol visuomet vairavo su instruktoriaus priežiūra. Taigi, gali būti nuvertinami gebėjimai. Taip pat gali būti nuvertinami vidiniai ar išoriniai resursai susitvarkyti su situacija kuri gali nutikti. Pavyzdžiui, gali kilti tokios mintys: „Ar žinau ką daryti jei įvyks avarija? Kaip išbūsiu? Ar išgalėsiu apmokėti žalą? Bus gėda, supanikuosiu? Ką pamanys apie mane tėvai ir draugai? Visi manys kad netikęs vairuotojas…“.

Vairuojant arba galvojant apie vairavimą, galima patirti fizinius nerimo simptomus, tokius kaip rankų drebėjimas, galvos svaigimas, širdies ritmo padažnėjimas. Tai gali dar labiau sumažinti pasitikėjimą savo gebėjimu saugiai vairuoti, ar sukelti nerimą dėl šių fizinių nerimo simptomų atsiradimo vairuojant. Kitaip tariant, gali kilti nerimas, kad nesusitvarkysiu su nerimu.

Viso to pasekoje naujas vairuotojas gali atsisakyti vairuoti vienas, vairuoti nežinomais maršrutais, arba iš vis vairuoti. Tai yra saugumo siekiantys ir vengimo elgesiai. Jie palaiko nerimą, nes nesuteikiama galimybė patikrint įsitikinimų apie grėsmes ir gebėjimo su jomis susitvarkyti, nėra patiriama sėkmė. Taip vis labiau įtvirtinamas įsitikinimas, kad saugumą užtikrina tik tai, kad imamės saugumo siekiančių elgesių (pvz. nevairavimas vienam arba nežinomu keliu), arba visai išvengiame vairavimo.

Dažnai nerimas susijęs ir su tam tikrais įsitikinimais susiformavusiais dėka ankstyvų, dažnai vaikystės, patirčių. Pavyzdžiui, įsitikinimas kad „vairuoti yra pavojinga“ gali kilti iš artimoje aplinkoje vykusios avarijos, tėvo ar mamos neužtikrintumo vairuojant, kaip apie tai buvo kalbama. Nepasitikėjimas savo vairavimo įgūdžiais gali būti susijęs su įsitikinimu, kad „esu nevykėlis“, kuris galėjo kilti iš įvykių kurie buvo suvokiami kaip nesėkmės, ar svarbių žmonių komentarų apie save augant. Taip pat nerimas gali būti susijęs su išmoktais perfekcionistiškais įsitikinimais, ir bet kokia, kad ir nežymi ir niekam nepakenkianti klaida gali būti suvokiama kaip visiškas susimovimas.

Nerimą dėl vairavimo keliančioje situacijoje kylančių minčių, emocijų, fizinių pojūčių ir emocijų pavyzdys. Svarbu pastebėti, kad visi šie elementai yra tarpusavyje susiję, ir keičiant vieną iš jų, keičiasi ir visi kiti, visa sistema.

Sekančiame šios trijų straipsnių ciklo dalyje susipažinsime su tuo,  kaip KET gali padėti esant sunkumams dėl nerimo.